Refleksija į Igno Rubiko straipsnį 1


Sakyčiau, šitą pranešėją galima būtų kviesti į renginį (geopolitikos temą), nes jau priėjome prie dualaus (juoda-balta) mąstymo ribos, atėjo laikas primityvius dalykus garsiai įvardinti (net jei hierarchų ar vedlių propaguojamus), pasiūlyti ir kitokio mąstymo būdus:


Iš Europos Sąjungos gauname nepaprastai daug, ji yra kertinis geopolitinis garantas, saugantis mus nuo politinės ir karinės grėsmės iš Rytų bei artinantis mus prie Europos kultūrinės erdvės. Tačiau nuo 2004-ųjų, kai įstojome į ES, daug kas pasikeitė. Atėjo ir praėjo krizė, bet jos padariniai žmonėms vis dar jaučiami: kyla nacionalinės euroskeptiškos partijos, žmonės nepatenkinti finansinio ir politinio suverenumo ribojimu. Visa tai verčia pagrindines partijas diskutuoti apie gilėjančią integraciją ir žvalgytis alternatyvų jai.

Bet tik ne Lietuvoje. Čia vis gilėjanti integracija ir didesni suvaržymai iš ES pusės praeina be didesnio triukšmo ar platesnių viešųjų diskusijų, nepaisant tikrai ne visuotinio pritarimo. Šį viešojo diskurso vakuumą užpildo „virtuvinės“ diskusijos vidiniuose rateliuose, kuriose, deja, retai susitinka skirtingų pažiūrų žmonės. Nėra progų, o ir nenorima išgirsti vienas kito. Tuomet nuomonės poliarizuojasi, ir kyla tokios primityvios „dviejų kelių“ vizijos, kokią prieš keletą dienų brėžė profesorius Vytautas Landsbergis, vadovaudamasis geležine logika: arba esi už Europos Sąjungą ir pritari viskam, ką ji sako, arba esi rusų kolaborantas, norintis, kad Lietuva paliktų ES ir atsiduotų kaimynės iš Rytų valiai. Trečio kelio nėra. Šį primityvų požiūrį puikiai iliustruoja ir Konstitucinio Teismo pasisakymas referendumo klausimu.

Tačiau didžiausia problema kyla, kai toks formalus teisinis aiškinimas yra perkeliamas į politinių, socialinių ir vertybinių diskusijų erdvę. Slepiamasi už teisinių formalumų, sutarčių ir įsipareigojimų kalbos: pasižadėjome, ir viskas. Dabar negalime rankioti razinų iš pyrago, palikdami apdegusius kraštus ant lėkštės šono.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-01-31-ignas-rubikas-lietuvos-zeme-europa-ir-tapatybe-kur-einame/113456

 


Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>

One thought on “Refleksija į Igno Rubiko straipsnį

  • Marius

    Su dualiu ( juoda – balta ) mastymu, politikai santykių krizės neišspręs, bet priešingai ją gilins. Kai dvi moteriškės su dualiu mastymu turguje konfliktuoja tai nedidelė bėda, o politikų mastymus išties reikia įvardyti, nes dualaus mastymo metodai turi ribą, o ją priėjus ateina santykių krizė. Žinoma, naivu tikėtis, kad politikai korifėjai pripažins faktą, kad jų dualaus proto politika šiandien nebe gyvybinga. Iš kitos pusės ir rinkėjas turi pribręsti, kad susidomėtų kitokio mastymo būdų pasiūlymu. Be abejo, tokių rinkėjų terpė jau formuojasi , nes asmeninė ir globali krizė verčia išgyventi. Bet prieš kelias dienas girdėjau per TV atvirų grasinimų imtis terorizmo. O tai simptomas, kad žmonės nori per jėgą, savo senais metodais pratęsti vakarykščius, kadaise buvusius gerus laikus, sėkmingus verslus, pajamas, pirkinius. Esantys valdžioje irgi to paties nori, algas sau mikliai atsistatė, bet kitų sąskaita. Vyksta kova, žūt būt išgyventi kito sąskaita! Tai elementarus parazitavimas ir veltėdžiavimas, todėl vagiantys viršuje ir reikalaujantys teisybės apačioje vienodi, su tuo pačiu dualiu mastymu. Politikai, valdininkai, eiliniai piliečiai ir net galingos valstybės siekia pratęsti save, tuo pačiu parazitavimo ir veltėdžiavimo metodu. Pelę pripratink padėdamas kasdien į tą pačią vietą sūrio, o ką daryti jai, jei vieną dieną baigsis šis metodas? Todėl atsinaujinimas, kiti mąstymo būdai ir egzistavimo stiliai, metodai yra išgyvenimo reikalas, bet žmonės vis dar iš inercijos nori pratęsti senu dualiu mastymu , įprastu egzistavimo stiliumi ir dualaus mastymo metodais. Potencijoje pas kiekvieną yra ir kitokie mastymo būdai. Bet pavyzdžiui, algą Euro parlamente moka ir už dualų mastymą. O tai labai patogu! Kam ,,išradinėti dviratį‘‘ jeigu alga gera, vieta patogi, kam kažką keisti , svarbiausia išsaugoti, pratęsti patogią vietą. Vyksta kova dėl patogių vietų. Keliamos vienybės, ar naujo mastymo vėliavos, bet instinktu taikoma į patogią vietą. Tad tarp dualaus ir naujo mastymo labai slidi riba ir neišvengiamos to paties proto spekuliacijos.